Su šia technologija esu susipažinęs jau nuo 2017 metų. Pirmieji potyriai ir prisilietimai davė daug džiaugsmo. Atrodo tiek nedaug reikėjo apgauti mus pačius. Mūsų kūnai elgdavosi keistai patekę į virtualų pasaulį. Aš pats jaučiausi keistai, bet su laiku smegenys išmoko matyt atskirti kur yra tikra ir kur ne. Bet ši technologija niekur nedingo. Šiuo metu aš labiau užsiiminėju su vaikų grupėmis. Jauni vaikai dar neturi išvystyto savisagos instinkto. Todėl jiems virtuali realybė daugių kelia asociacijų su pramoga. O pramogų virtualioje realybėje tikrai netrūksta.
Supažindindamas savo grupiokus su šia technologija atskleidžiau kartu ir galimybes. Kur galime sėkmingai pritaikyti ir integruoti šią technologiją. Kiekvienas galėjo išbandyti ir pajausti savo kūnu kiek jis yra paveikus. Tai tam tikra manipuliacija. Aš manipuliuoju žmonių emocijomis ir apgaudinėju, kad tai kas netikra yra tikra.
Buvo parodytass Ukrainiečių sukurta erdvė. Tai Suncity playback teatras, kuris visą istoriją perkėlė į virtualią erdvę. Virtuali erdvė iš principo nieko naujo nesukuria. Ji sukuria kitokių potyrį. Į tam tikrus dalykus galima pažiūrėti iš skirtingų pjūvių. Tai dar viena labai įdomi patirtis. Tai kartu skatina ir kūrybiškumą.
Kiekviena technologija turi savo pliusų ir minusų, bet atmetus visus minus pažvelkime kiek ji suteikia mums naudos.
Karantino metu, kada visi buvome izoliuoti nuo visko, kada daug laiko praleidome namuose. Atsisakėme įvairių pramogų. Nevyko didžiausi renginiai. Net buvo atšaukta Eurovizija, o mūsų THE ROOP tikrai turėjo ką parodyti Europai. Mūsų viltis dužo į šipulius, bet štai mums kilo mintis visa tai perkelti į virtualią erdvę. Visa ta muzika ir tas šokis. Jis įtraukia ir nepaleidžia
コメント