Trumpas formato pristatymas
I. DEBATŲ DALYVIAI
1. Debatuose gali dalyvauti 3 asmenų komandos
2. Kiekviena komanda turi (gali) pasirengti užrašus debatams, pagal kuriuos sakys kalbas ir kuriais galės naudotis debatų metu. Užrašuose išdėstyta informacija turi būti grindžiama ofiacialiai pripažintais šaltiniais.
3. Teisėjai gali paprašyti įrodymų apie informacijos šaltinių patikimumą.
5. Debatuose dalyvauja bent 3 teisėjai (šiuo atveju- auditorija tesėjai), laiko stebėtojas ir 2 komandos po 3 žmones.
6. Komandos debatų metu sėdi atskirai, skirtingose patalpos pusėse, teigiantieji – kairėje, neigiantieji – dešinėje, veidu į teisėjus. Kalbos metu atsistoja per vidurį, veidu į salę. Savo kalbą debatuotojai sako kreipdamiesi į teisėjus ir žiūrovus, bet ne į priešininkus.
7. Viena komanda vadinama teigiančiųjų (toliau - T), kita – neigiančiųjų (toliau - N). Kiekviena komanda turi savo tikslą. Teigiantieji pritaria debatų temai, o neigiantieji nesutinka su tema. II.
DEBATŲ PROCESAS
8. Komandos pateikia argumentus už ir prieš, paaiškindami, kodėl pritaria arba nesutinka su tema. Kiekvienas kalbėtojas atlieka tam tikrą vaidmenį komandoje. Kalbėtojai atsistoja priešais teisėjus, kalba nepertraukiami, pakaitomis, eilės tvarka, pateikta II skyriuje. Po pirmosios ir antrosios kalbos priešininkai pateikia klausimus kalbėtojui.
9. Kalbėtojai kalba tam tikrą laiką:
• abiejų komandų pirmieji kalbėtojai kalba 6 minutes; (šiuo atveju 5- 4 minutes)
• abiejų komandų antrieji kalbėtojai kalba 5 minutes; (šiuo atveju 3 minutes)
• abiejų komandų tretieji kalbėtojai kalba 5 minutes(šiuo atveju 3 minutes).
10. Po abiejų komandų pirmųjų ir antrųjų kalbų daroma 3 minučių kryžminė apklausa. Jos metu priešininkai pateikia įvairius klausimus tik ką kalbėjusiam žmogui. Apklausoje priešininkų komanda savo klausimais stengiasi išsiaiškinti, kas kalbėjusiojo kalboje buvo neaišku, arba tiesiog bando sukirsti priešininką, susilpninti jo poziciją. Apklausos rezultatus reikia panaudoti savo vėlesnėse kalbose.
Iš viso įvyks 4 kryžminės apklausos:
1. I kryžminė apklausa. Vyksta po teigiančiųjų komandos I kalbėtojo kalbos. Neigiančiųjų komandos trečiasis kalbėtojas (N3) klausinėja teigiančiųjų komandos pirmąjį kalbėtoją (T1); 2. II kryžminė apklausa. Vyksta po neigiančiųjų komandos I kalbėtojo kalbos. Teigiančiųjų komandos trečiasis kalbėtojas (T3) klausinėja neigiančiųjų komandos pirmąjį kalbėtoją (N1); 3. III kryžminė apklausa: Vyksta po teigiančiųjų komandos II kalbėtojo kalbos. Neigiančiųjų komandos pirmas kalbėtojas (N1) klausinėja teigiančiųjų komandos antrąjį kalbėtoją (T2);
4. IV kryžminė apklausa: Vyksta po neigiančiųjų komandos II kalbėtojo kalbos. Teigiančiųjų komandos pirmas kalbėtojas (T1) klausinėja neigiančiųjų komandos antrąjį kalbėtoją (N2).
Po trečiųjų kalbų kryžminių apklausų nebebūna.
11. Komandoms duodamas pasiruošimo laikas tarp kalbų ir prieš kryžmines apklausas – iš viso 8 minutės (šiuo atveju-2 min). Komanda gali pasirinkti, kiek laiko reikėtų ruoštis tam tikrai kalbai ir turi pranešti laiko stebėtojui. Svarbiausia – neviršyti bendro 8 minučių limito. Debatų trukmė – apie 60 minučių
12. Po Neigiančiųjų komandos trečiojo kalbėtojo kalbos teisėjai (auditorija) priima sprendimą, kas laimėjo debatus. Debatų vertinimo kriterijai yra šie: argumentų stiprumas ir aiškumas, pavyzdžių ir šaltinių naudojimas bei oratoriniai dalyvių įgūdžiai. Teisėjai kiekvieno komandos nario kalbą vertina taškais ir pasibaigus debatams paskelbia nugalėjusią komandą. Teisėjų (auditorijos) sprendimas yra neapskundžiamas. Debatams pasibaigus teisėjai ir komandos juos aptaria.
13. Abiejų komandų kalbėtojai privalo pagarbiai ir mandagiai elgtis su priešininkų komanda debatų metu. Negalima pertraukinėti kalbančio priešininko ar kitais būdais reikšti savo nepasitenkinimo. Už šios taisyklės pažeidimą teisėjai (auditorija) turi teisę sumažinti kalbėtojams asmeninius taškus. Jei komandos su kuo nors nesutinka, apie tai gali pasakyti savo kalbose, aptarti per kryžmines apklausas.
III. KALBĖTOJŲ VAIDMENYS
T1 (teigiančiųjų komandos pirmasis kalbėtojas) pritaria temai. Apibrėžia pagrindinius temos terminus, nustato tikslą, pateikia teigiančiųjų komandos poziciją, patvirtindamas ją 3 svariais argumentais. Kiekvieną argumentą išanalizuoja ir pateikia įrodymus. Gale kalbos apibendrina ir pakartoja teigiančiųjų komandos poziciją.
N1 (neigiančiųjų komandos pirmasis kalbėtojas) nesutinka su tema. Pritaria pateiktiems terminų apibrėžimams arba siūlo kitus. Nepatartina siūlyti kitus apibrėžimus, jei teigiančiųjų apibrėžimai yra teisingi. Reikia vengti apibrėžimų debatų. Kalbėtojas pateikia neigiančiųjų tikslą. Atremia kiekvieną T1 argumentą. Pristato neigiančiųjų komandos poziciją, pateikdamas 2 argumentus. Padaro išvadas.
T2 (teigiančiųjų komandos antrasis kalbėtojas) įtvirtina užimamą poziciją. Sureaguoja į terminų pakeitimus, jei jie yra. Įtvirtina savo komandos kriterijų. Atremia neigiančiųjų komandos argumentus. Užglaisto priešininkų padarytą žalą ir atstato savo komandos argumentus, išsakytus jau pirmoje teigiančiųjų kalboje, juos praplečia, komentuoja, primena jau pateiktus įrodymus, paremia teigiančiųjų argumentus papildomais įrodymais (faktais, pavyzdžiais, statistika, palyginimais, analogijomis). Naujų argumentų nebegalima pristatinėti. Padaro išvadas, pabrėžia savo komandos pranašumą.
N2 (neigiančiųjų komandos antrasis kalbėtojas) pabrėžia pagrindinius požiūrių skirtumus. Jei reikia, atstato savo terminus. Gina savo tikslą. Atremia kiekvieną teigiančiųjų argumentą, pateikdami naujų įrodymų, nurodo teigiančiųjų klaidas ir trūkumus. Iš naujo įtvirtina savo komandos poziciją, atstato padarytą žalą, praplečia savo komandos argumentus, pateikdami naujų pavyzdžių, analogijų, faktų, statistikos. Padaro išvadas. pabrėžia savo komandos pranašumą.
T3 (teigiančiųjų komandos trečiasis kalbėtojas) apibendrina debatus, iškeldamas pagrindinius nuomonių susikirtimo taškus, pabrėždamas savo komandos teiginius, parodo svarbiausius skirtumus tarp abiejų komandų pozicijų, nusverdamas į savo pusę, parodydamas, kuo teigiančiųjų argumentai yra svaresni. Gali pateikti naujų pavyzdžių savo pozicijai paremti, bet jokiu būdu nebegali pateikti naujų argumentų.
N3 (neigiančiųjų komandos trečiasis kalbėtojas) apibendrina debatus, iškeldamas pagrindinius nuomonių susikirtimo taškus, pabrėžia savo komandos argumentus, iškelia savo komandos stipriąsias puses, parodo svarbiausius skirtumus tarp abiejų komandų teiginių, nusverdamas į neigiančiųjų komandos pusę. Stengiasi pademonstruoti savo komandos pranašumą. Gali pateikti naujų pavyzdžių savo pozicijai paremti, bet jokiu būdu nebegali pateikti naujų argumentų.
IV. KOMANDŲ PALAIKYMAS
14. Po kalbėtojų kalbų kiekviena komanda gali būti palaikoma sirgalių plojimais. Kalbų, kryžminės apklausos ir pasiruošimo metu salėje turi būti tyla. Debatų salėje leidžiama rodyti palaikymo plakatus.
15. Debatų metu kalba tik debatuojantys žmonės, draudžiamas bet koks įsikišimas, klausimai ar pasakinėjimas iš salės.
16. Komandų sirgaliai privalo elgtis pagarbiai su priešininkų komandos sirgaliais ir teisėjais (auditorija) .
17. Už netinkamą sirgalių elgesį teisėjai (auditorija) turi teisę mažinti balus (šiuo atvejuišreikšti motyvuotą nuomonę) debatų dalyviams.
Šaltinis:
Comentários